EXCEL PROGRAMA "AUTOBUSŲ PARKAS" (BUS DRIVERS WORKING HOURS TABLE)
Excel – tai viena iš „Microsoft Office“ programų, skirtų eiliniams vartotojams, darbuotojams ir pan. Bandysiu įrodyti, kad su ja galima patiems programuoti ir netgi pasiekti geresnių rezultatų nei profesionalų sukurti produktai. Čia teikiamam pavyzdžiui lygių nėra - dėl paprastumo.
Visi važiuojate (važiavote) autobusu. Ar susimastėte, kas paskyrė į maršrutą šį autobusą, kas nustatė jo vykimo tvarkaraštį, kas apskaičiuos vairuotojui darbo laiką, suvartotus degalus, vežtus keleivius, nuvažiuotus kilometrus ir pan.? Šį monotonišką ir įkyrų darbą kasdien vykdo dispečeris. Kodėl įkyrų? Autobusas kasdien išvyksta į maršrutą tuo pačiu laiku, tuo pačiu keliu t.y. ir nuvažiuoti kilometrai visada vienodi ir netgi važiavimo valandos. Keičiasi tik vairuotojas, kadangi jam taip pat pabosta važiuoti vienu ir tuo pačiu keliu. Dar būtina ir suskaičiuoti. O jeigu šią apskaitą automatizavus? Juk kasdien beveik tas pats. Dažniausiai progresą vykdo tinginiai. Kodėl? Pvz: „Senelis karvei šienaudavo su dalgiu, tėvas ir aš“. Tai darbininko pozicija. "Na aš tai taip nevargsiu" - samprotauja tinginys, stebėdamas ant stalo gulinčias žirkles: „popierių jos kerpa, o jeigu žolę?“ Štai taip.
Pradedant "excel" programą „Autobusų parkas“ būtina, kad viename faile sutilptų viso mėnesio 31 darbo lapas, taip pat duomenys „D“ atskiru lapu ir „T“, kur vairuotojų darbo tabelis, grafikas bei visų kitų parko darbuotojų darbo apskaita, kad programa kartu užpildytų ir jį. Kaip formuosim kitą būsimą mėnesį? Geriausias variantas daryti kopiją. Bet čia reikės visas datas keisti. O jeigu liks nepakeista? Bent viena? Pasitelkim "tinginį" t.y. tegul už mus dirba kompiuterio programinė 'excel" skaičiuoklė. Kopijoje atveriame "T" lapą, kur "Administracijos ir aptarnaujančio personalo skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraštis". Pirmos mėnesio dienos langelyje.
Excel – tai viena iš „Microsoft Office“ programų, skirtų eiliniams vartotojams, darbuotojams ir pan. Bandysiu įrodyti, kad su ja galima patiems programuoti ir netgi pasiekti geresnių rezultatų nei profesionalų sukurti produktai. Čia teikiamam pavyzdžiui lygių nėra - dėl paprastumo.
Visi važiuojate (važiavote) autobusu. Ar susimastėte, kas paskyrė į maršrutą šį autobusą, kas nustatė jo vykimo tvarkaraštį, kas apskaičiuos vairuotojui darbo laiką, suvartotus degalus, vežtus keleivius, nuvažiuotus kilometrus ir pan.? Šį monotonišką ir įkyrų darbą kasdien vykdo dispečeris. Kodėl įkyrų? Autobusas kasdien išvyksta į maršrutą tuo pačiu laiku, tuo pačiu keliu t.y. ir nuvažiuoti kilometrai visada vienodi ir netgi važiavimo valandos. Keičiasi tik vairuotojas, kadangi jam taip pat pabosta važiuoti vienu ir tuo pačiu keliu. Dar būtina ir suskaičiuoti. O jeigu šią apskaitą automatizavus? Juk kasdien beveik tas pats. Dažniausiai progresą vykdo tinginiai. Kodėl? Pvz: „Senelis karvei šienaudavo su dalgiu, tėvas ir aš“. Tai darbininko pozicija. "Na aš tai taip nevargsiu" - samprotauja tinginys, stebėdamas ant stalo gulinčias žirkles: „popierių jos kerpa, o jeigu žolę?“ Štai taip.
Pradedant "excel" programą „Autobusų parkas“ būtina, kad viename faile sutilptų viso mėnesio 31 darbo lapas, taip pat duomenys „D“ atskiru lapu ir „T“, kur vairuotojų darbo tabelis, grafikas bei visų kitų parko darbuotojų darbo apskaita, kad programa kartu užpildytų ir jį. Kaip formuosim kitą būsimą mėnesį? Geriausias variantas daryti kopiją. Bet čia reikės visas datas keisti. O jeigu liks nepakeista? Bent viena? Pasitelkim "tinginį" t.y. tegul už mus dirba kompiuterio programinė 'excel" skaičiuoklė. Kopijoje atveriame "T" lapą, kur "Administracijos ir aptarnaujančio personalo skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraštis". Pirmos mėnesio dienos langelyje.
pakeičiame datą. Mėnuo tampa jau kitu. Pavadinkime failą (žr. "excel" piktogramos paveiksliuką Jis su "Macros" žyme) pvz. „2019.01“. Dar reikalinga, kad savaime keistųsi dienos. Naudosime tam formulę [=RIGHT(CELL("filename";D2);LEN(CELL("filename";D2))-FIND("]";CELL("filename";D2))], kuri tikrintų darbo lapo pavadinimą (ang. "sheetname") ir formuotų iš jo mėn. dieną. Jeigu pavadinsime darbalapį pvz. „5“, tada jame visos datos pasikeis į "2019.01.05". Kitame Paveikslėlyje matome "Darbo laiko apskaitos žiniaraštį", kuris užsipildė savaime. Dabar galim jį spausdinti ir darbuotojams viešai paskelbti. Naudosime kaip mėnesinį darbo grafiką.
Pateikiu lapo „D“ vieną iš lentelių. Pildoma su klaviatūra pvz. mėlyna spalva. Spausdiniuose ji nesiskiria nuo juodos.Patogu atskirti nuo formulėmis užpildytų langelių. Iš čia duomenys keliaus
Pateikiu lapo „D“ vieną iš lentelių. Pildoma su klaviatūra pvz. mėlyna spalva. Spausdiniuose ji nesiskiria nuo juodos.Patogu atskirti nuo formulėmis užpildytų langelių. Iš čia duomenys keliaus
visur. Jeigu pakeisim, keisis ir kitur. Stulpelyje „BA“ iš lapo „T“ (mėnesinis grafikas) formulės įkelia 2019 m. sausio 1 d. stulpelį. Skaičiai „20“, „14“ ir t.t. nurodo vairuotojo darbo grafiką. Pvz. vairuotojas Vidmantas Paukštė dirba g/f 20 (maršruto „Vilkaviškis – Panevėžys“ kodas) su autobusu gar. Nr. 3. Dar atliktam darbui būtini kelionės lapai, kuriuose bus vykdoma visa apskaita: degalų sąnaudos, įpylimas, likutis bake, nuvažiuota kilometrinė rida, vairuotojo darbo maršrute valandos, parduoti bilietai, surinkti už jų pardavimą eurai ir kt.
Čia pateikiu jau paruoštą blanko forma kelionės lapą, kur formulės įneša kintamuosius: datą, savaitės dieną, valst. ir kelionės lapo Nr. Diapozonas „A121:N126“ pildomas iš „Paskyros“ (apie ją vėliau) ir stulpelyje „M“ atsiradus įrašui „5“ iškart stulpelyje „P“ formulės apskaičiuoja degalų kiekį (normą) „Į Kauną per Marijampolę“ – 10,07 ltr, grįžimui per Šakius -12,65 ltr ir t.t. Grafoje „I vairuotojas“ iš langelio „L121“ savaime įsirašo pavardė, susisumuoja visų 6 reisų (eilučių) rezultatu 8,5 val. (maršrutų 8,3 val. ir atvykimo iš garažo bei sugrįžimo į garažą skirtas laikas 0,2 val.). Grafa „II vairuotojas“ pildysis tada, jeigu eilutėje „136“ bus rašoma kito antro vairuotojo (pirmas susirgo, viršino darbo laiko režimą, sugedo kitas autobusas ir šis autobusas bus panaudotas tolimesniam darbui ir pan. atvejais) pavardė. Užbaigus darbą vairuotojas dipečeriui įteikia degalų įpylimo kvitą ir kasos aparato ataskaitas. Programa šiuos duomenis negali nuspėti, todėl teks perrašyti (pakeisti) mėlynus skaičius klaviatūra ir netgi už kelionės lapo ribų, bet būtinai toje pačioje eilutėje.
Dabar apie „Paskyrą“. Ją privaloma kaip ir mėnesio vairuotojų darbo grafiką skelbti vairuotojams matomoje vietoje. Jiems būtina iš anksto žinoti išeigines dienas, darbo pabaigą, jeigu vakarais dar yra planų. Dažnai mėnesio grafikas nevyksta, kaip planuota. Tam reikalinga ši „Paskyra“, kuri jau operatyviai būsimai dienai patikslina mėnesio grafiką. Tuo pačiu joje jau sukonkretinama reisai, išvykimo laikas, maršruto kilometražas ir t.t. Tai kelionės lapų kopija, tik atvirkštiniu variantu, nes iš jos kopijuojama. Be to joje surašoma atostogose, sergantys, komandiruotėse ir pan. visi vairuotojai, ne tik dirbantys. Šie įrašai toliau keliauja į darbo laiko apskaitos žiniaraštį (tabelį), kur pildosi savaime nustatyta žymėjimo tvarka. Paskyroje dispečeriui patogu matyti visus vairuotojus „ant akių“. Tabelyje klaviatūra rašyti ligos „L“ ar kitas raides negalima, nes ten išsitrintų formulės. Kitą mėnesį failą kopijuojame ir ką matome? Dar blogiau, kai nematome. Taip pat, pastoviai perkeliant, „Paskyra“ išsaugo degalų likčius bakuose, kada autobusas pvz. mėnesį ar daugiau remonte ir pan. Ji kartu su kelionės lapais atlieka dar vieną vaidmenį - panaikina formules, kad atlikto darbo duomenys liktų saugojimui. Žemiau pateikiu jos vaizdą. Dešinėje pusėje „tinginio" spaustukai. Galima ("darbininkas") ir be jų rankiniu būdu kopijuoti „Paste Special“ (values) duomenis.
Dabar apie „Paskyrą“. Ją privaloma kaip ir mėnesio vairuotojų darbo grafiką skelbti vairuotojams matomoje vietoje. Jiems būtina iš anksto žinoti išeigines dienas, darbo pabaigą, jeigu vakarais dar yra planų. Dažnai mėnesio grafikas nevyksta, kaip planuota. Tam reikalinga ši „Paskyra“, kuri jau operatyviai būsimai dienai patikslina mėnesio grafiką. Tuo pačiu joje jau sukonkretinama reisai, išvykimo laikas, maršruto kilometražas ir t.t. Tai kelionės lapų kopija, tik atvirkštiniu variantu, nes iš jos kopijuojama. Be to joje surašoma atostogose, sergantys, komandiruotėse ir pan. visi vairuotojai, ne tik dirbantys. Šie įrašai toliau keliauja į darbo laiko apskaitos žiniaraštį (tabelį), kur pildosi savaime nustatyta žymėjimo tvarka. Paskyroje dispečeriui patogu matyti visus vairuotojus „ant akių“. Tabelyje klaviatūra rašyti ligos „L“ ar kitas raides negalima, nes ten išsitrintų formulės. Kitą mėnesį failą kopijuojame ir ką matome? Dar blogiau, kai nematome. Taip pat, pastoviai perkeliant, „Paskyra“ išsaugo degalų likčius bakuose, kada autobusas pvz. mėnesį ar daugiau remonte ir pan. Ji kartu su kelionės lapais atlieka dar vieną vaidmenį - panaikina formules, kad atlikto darbo duomenys liktų saugojimui. Žemiau pateikiu jos vaizdą. Dešinėje pusėje „tinginio" spaustukai. Galima ("darbininkas") ir be jų rankiniu būdu kopijuoti „Paste Special“ (values) duomenis.
Tam, kad suformuoti „Paskyrą“, būtina lape „D“ papildomos 2 lentelės. Pirma: tai autobusų maršrutų, važiavimo dienų duomenys
Kiekvienam reisui (raudona spalva paaiškinta) būtina paskirti kodą. Formuojant „Paskyrą“ langelis „S39“ užsipildo savaime, nes gauna komandą iš darbalapio t.y. dienos. Matome autobusų eismą (1, 2,..) savaitės dienomis. Tuščias langelis – nekursuoja. Lentelėje "Rida, km" įvedame reiso, įskaitant atvykimą iš garažo (prie rytinio reiso kartu pridedama ir grįžimas), važiavimo km ir "Val. darbe". Iki "Paskyra" formavimo duomenis galima keisti.
Antrą lentelę formuoja jau formulės. Tai jau projektinė „špera“, kurią "nusirašius" gausime preliminarią „Paskyrą".
Antrą lentelę formuoja jau formulės. Tai jau projektinė „špera“, kurią "nusirašius" gausime preliminarią „Paskyrą".
Čia daug neužpildytų (šventinę dieną važiuoja mažai autobusų) eilučių, langelių. Atvėrus darbalapį "1" ir spaudžiant mygtuką "Paskyra" tušti bus ištrinti. Suformavus, patikrinti ir redaguoti. Pabaigus, spausti "Kelialapiai", su "Printer" spausdinti ir "popierinį" variantą naudoti pagal paskirtį.
Beliko darbalapis “T”. Kas ten? Savaitinių 5 darbo dienų ar pamainų grafikų “Google-nėjant” galima rasti, bet slenkamu grafiku – klausimas. Susipažinimui tikslinga peržiūrėti metodiką čia. Autobusai į reisus išvyksta dažniausiai kasdien, o vairuotojams visgi būtina suteikti išeigines dienas. Kaip apskaičiuoti? Žinant maršrutų paros darbo valandas visus juos sudedame ir dauginame iš 30 (vid. mėnesio dienų skaičius). Gautą skaičių daliname iš 168 val. (nustatytas vidutinis privalomų mėnesio darbo valandų skaičius) ir tai bus reikalingų vairuotojų minimalus teorinis skaičius. Praktiškai turi būti daugiau. Pvz. Nustatėme, kad pakanka 12 vairuotojų aptarnauti 8 maršrutus (2 dirba, 1 išeiginė). Ne, nepakanka. Tryliktas vairuotojas suteikia kitiems atostogas. Gal būt autobusą remontuoti teks pačiam vairuotojui. Jeigu taip, kas važiuos į jo maršrutą? O ekskursijos? Tam turi būti rezervai. Pvz. čia “Paskyroje” maksimalus poreikis aptarnauti maršrutus 11 autobusų, minimalus sekmadieniais – 6. Vairuotojų yra 18.
Pastaruoju metu atostogoms skaičiuoti pasirinkta 20 darbo dienų, todėl ir vairuotojų darbą kasdieniniams maršrutams aptarnauti tikslinga planuoti: 4 dienos darbo ir 2 išeiginės (viso mėn. 20 darbo dienų) arba 2 autobusams 3 vairuotojai. Pamainos trukmė vid. 8,5 val. Sekmadieniais nedirbančių autobusų vairuotojų darbą planuoti yra sudėtingiau. Čia vairuotojo darbo savaitė susideda iš 6 dienų, kur pamainos trukmė ne daugiau 7 val. Pats lengviausias būdas darbinti savaitę tame pačiame maršrute ir tada keisti kitu. Nebūtina tada ir “Paskyra”. Taip galima ir toliau “su dalgiu šienauti karvei”, o dispečeriui, apskaitininkui darbuotis “rašikliu ir skaičiavimo mašinėle”. Savivaldybės yra įpareigotos kompensuoti vežėjo nuostolius visuomenei būtinuose maršrutuose, bet nereikalauja (o jeigu pareikalaus) tikslios apskaitos. Pvz. degalų sąnaudas ne vidurkiu, o tiksliai atskiruose reisuose. Ši skaičiuoklė, kadangi kaupia duomenis elektroniniu variantu, galės išduoti tokias ir netgi sudėtingesnes ataskaitas, tik būtina tam paruošti formą.
Dabar pateikiu vairuotojų darbo grafiką.
Beliko darbalapis “T”. Kas ten? Savaitinių 5 darbo dienų ar pamainų grafikų “Google-nėjant” galima rasti, bet slenkamu grafiku – klausimas. Susipažinimui tikslinga peržiūrėti metodiką čia. Autobusai į reisus išvyksta dažniausiai kasdien, o vairuotojams visgi būtina suteikti išeigines dienas. Kaip apskaičiuoti? Žinant maršrutų paros darbo valandas visus juos sudedame ir dauginame iš 30 (vid. mėnesio dienų skaičius). Gautą skaičių daliname iš 168 val. (nustatytas vidutinis privalomų mėnesio darbo valandų skaičius) ir tai bus reikalingų vairuotojų minimalus teorinis skaičius. Praktiškai turi būti daugiau. Pvz. Nustatėme, kad pakanka 12 vairuotojų aptarnauti 8 maršrutus (2 dirba, 1 išeiginė). Ne, nepakanka. Tryliktas vairuotojas suteikia kitiems atostogas. Gal būt autobusą remontuoti teks pačiam vairuotojui. Jeigu taip, kas važiuos į jo maršrutą? O ekskursijos? Tam turi būti rezervai. Pvz. čia “Paskyroje” maksimalus poreikis aptarnauti maršrutus 11 autobusų, minimalus sekmadieniais – 6. Vairuotojų yra 18.
Pastaruoju metu atostogoms skaičiuoti pasirinkta 20 darbo dienų, todėl ir vairuotojų darbą kasdieniniams maršrutams aptarnauti tikslinga planuoti: 4 dienos darbo ir 2 išeiginės (viso mėn. 20 darbo dienų) arba 2 autobusams 3 vairuotojai. Pamainos trukmė vid. 8,5 val. Sekmadieniais nedirbančių autobusų vairuotojų darbą planuoti yra sudėtingiau. Čia vairuotojo darbo savaitė susideda iš 6 dienų, kur pamainos trukmė ne daugiau 7 val. Pats lengviausias būdas darbinti savaitę tame pačiame maršrute ir tada keisti kitu. Nebūtina tada ir “Paskyra”. Taip galima ir toliau “su dalgiu šienauti karvei”, o dispečeriui, apskaitininkui darbuotis “rašikliu ir skaičiavimo mašinėle”. Savivaldybės yra įpareigotos kompensuoti vežėjo nuostolius visuomenei būtinuose maršrutuose, bet nereikalauja (o jeigu pareikalaus) tikslios apskaitos. Pvz. degalų sąnaudas ne vidurkiu, o tiksliai atskiruose reisuose. Ši skaičiuoklė, kadangi kaupia duomenis elektroniniu variantu, galės išduoti tokias ir netgi sudėtingesnes ataskaitas, tik būtina tam paruošti formą.
Dabar pateikiu vairuotojų darbo grafiką.
Jį formuoja ciklų (žr. žemiau) lentelė. Raidžių “CG” stulpelyje 2 prilygsta g/f 14. Kitas skaičius 3 taip pat 14, o 4-tas jau g/f 20 ir t.t. Kairėje pusėje mėlyna spalva ("AZ" stulpelis) parenkama skirtinga įstojimo į ciklą data, kad gauti slenkamumo efektą. Toliau formulės konvertuoja į darbo grafiką.
Ciklų lentelėje (žr. aukščiau), esant vietos, kairėje pusėje už vairuotojų pavardžių taip pat yra skaičiukų. Tai darbo grafikuose valandos tam, kad galima būtų sekti vairuotojų (žr. susumuotus jau darbo grafike) viršvalandžius. Šį darbo laiko apskaitos žiniaraštį (tabelį) taip pat formuoja formulės.
Vairuotojų darbo laiką 2019.01.01 dienai formulės jau įrašė. Yra ir išeiginių raidė „P“. Grafoje „Nustatytos darbo val“ įrašų kodėl nėra, o vairuotojai juk dirbo. Kadangi šventinė diena, o skaičiuojamos tik darbo dienų valandos, todėl ir nėra. Dešinėje paskutinis stulpelis „Šv. dienų“ jau užpildytas. Pagal jį bus apmokama papildomai. Kiek daug viršvalandžių. Formulės klysta? Ne. Juk nustatytų mėnesio darbo laiko balanso valandų dar „0“. Iki mėnesio pabaigos pilnai užsipildys. Šiame tabelyje pildoma dar ir trečia eilutė. Tai autobuso vairuotojo darbo su kasos aparatu laikas valandomis arba antraeilės pareigos. Už jas tikslinga mokėti atskiru priedu, todėl ir skaičiuojama.
Štai tokios pagrindinės programos (gal skaičiuoklės, kad neįžeidus IT specialistų) „AUTOBUSŲ PARKAS“ funkcijos. Prieduose yra teikiamų savivaldybei nuostoliams kompensuoti būtinų visuomenei maršrutų ataskaitų formavimas ir kiti priedai, suvestinės. Kadangi duomenys saugomi elektroniškai, todėl galima ruošti įvairias formas. Tikslinga būtų sukurti demonstracinį filmuką, bet ar kam tai įdomu. Kas privers dispečerį darbą pasilengvinti? Aš paaiškinau tik galimybes, neturėdamas jokio tikslo ką nors sudominti. todėl ir nesigilinama į formules. Svarbu veikimo principas. Visi laukia stebūklų iš IT programuotojų ar išgirtų, išreklamuotų programų. Na jeigu nesulauksit, tada gal ir pasidomėkit. Excelį „nurašyti“ anksti.
Prieš 12 metų buvo didelis noras ir netgi madinga pažangioje įmonėje turėti buhalterinę (kainavo dešimtis tūkstančių) programą. Sūnui sakau:
Štai tokios pagrindinės programos (gal skaičiuoklės, kad neįžeidus IT specialistų) „AUTOBUSŲ PARKAS“ funkcijos. Prieduose yra teikiamų savivaldybei nuostoliams kompensuoti būtinų visuomenei maršrutų ataskaitų formavimas ir kiti priedai, suvestinės. Kadangi duomenys saugomi elektroniškai, todėl galima ruošti įvairias formas. Tikslinga būtų sukurti demonstracinį filmuką, bet ar kam tai įdomu. Kas privers dispečerį darbą pasilengvinti? Aš paaiškinau tik galimybes, neturėdamas jokio tikslo ką nors sudominti. todėl ir nesigilinama į formules. Svarbu veikimo principas. Visi laukia stebūklų iš IT programuotojų ar išgirtų, išreklamuotų programų. Na jeigu nesulauksit, tada gal ir pasidomėkit. Excelį „nurašyti“ anksti.
Prieš 12 metų buvo didelis noras ir netgi madinga pažangioje įmonėje turėti buhalterinę (kainavo dešimtis tūkstančių) programą. Sūnui sakau:
- jūs čia PC žaidimus nupirataujat, o buhalterinę programą?
- kam tau? –trumpai atsako – pasiimk excelį ir skaičiuok.
EXCEL SUM(A1;$B1), UŽPILDANTI AUTOBUSO VAŽIAVIMO TVARKARAŠTĮ
Sudarant eismo masiškų reisų tame pačiame maršrute tvarkaraštį pvz. mieste kursuojančiam autobusui, įkyru rašinėti kiekvienos stotelės ir dar daugybę kartų išvykimo iš jos laikus. Galima pasiryžti ir rašyti, bet "Tinginys" daro taip:
Sudarant eismo masiškų reisų tame pačiame maršrute tvarkaraštį pvz. mieste kursuojančiam autobusui, įkyru rašinėti kiekvienos stotelės ir dar daugybę kartų išvykimo iš jos laikus. Galima pasiryžti ir rašyti, bet "Tinginys" daro taip:
- įveda papildomą stulpelį "Nuo stotelės iki kitos važiavimo laikas ir km". Žr. mėlynos spalvos įrašų radės "Q"stulpelį. Minutės čia pildoma formatu "00:03:00". Valandos, minutės ir sekundės skiriamos būtinai DVITAŠKIU, nes formulėm kitokia skyryba nepriimtina;
- horizontaliai "A10" ir grįžimo "A21" eilutėse surašoma autobusų iš pradinės stoties išvykimai į reisus taip pat val, min, sek. formatu;
- langelyje "A11" (žr. viršuje formulė) [ =SUM(A10;$Q11) ], kur "A10" duomenys sudedami su "$Q11" skaičiuku "00:03:00".
EXCEL A1*24 APSKAIČIUOTI (pvz. pildant tabelį) MINUČIŲ DALELES
Autobusas į reisą išvyksta pvz. 7.45 val., bet pradžia nustatoma 7.40. Taip pridedamas bilietų pardavimui būtinas laikas 5 minutės. Ir grįžta 8.50 val. Kiek užrašyti darbo valandų? Neklystamai ir neskriaudžiant vairuotojo žino tik "Tinginys". Excel langelyje "A1" įrašome išvykimo laiką formatu val, min, sek. "07:40:00" (be kabučių). Kitame langelyje "B1" grįžimo laiką "08:50:00". Trečiame langelyje "C1" rašome formulę [ =(B1-A1)*24 ]. Paprasta, bet šio langelio formatavimo nustatymas turi būti "Number" su 1 skaičiuku po kablelio t.y. skirtingai nei pirmieji du "Time". Jeigu tai pirmas ar paskutinis reisas būina pridėti atvykimo iš garažo, grįžimo ir atsiskaitymo už parduotus bilietus laiką minutėmis.
EXCEL COUNTIF, WEEKDAY, ISNUMBER, HLOOKUP ATOSTOGŲ PLANAVIME
Nuo 2018 metų atostogos skaičiuojamos darbo dienomis t. y. 20 už vienerius išdirbtus metus, todėl sunku apskaičiuoti sugrįžimą. Pvz. kasininkė grįžo, atidirbo vieną pamainą ir 3 išeiginės. Galima buvo vieną dieną nukelti. Pateikiu automatinę skaičiuoklė, kurioje pakanka įrašyti į langelį "A1" pradžios datą ir spausti "Enter". Dabar žiūrėti mėn. DIENŲ spalvas, kurios, įvertinant darbo stažą yra skirtingos. SEPTINTOJE eilutėje surandame savo spalvos dieną ir keliaujam vertikaliai aukštyn į pamainų grafiką. Jeigu tinka - gerai, jeigu ne, vėl perrašom pradžios datą. Ir taip iki pataikysim.
Atostogų dienas skaičiuoja 6-ta eilutė, kur sausio 1 d. šventinė t.y. "0" dienų., 2 - jau viena diena, 3 - dvi dienos, 4 ir 5 sustoja, nes nedarbo dienos, o pirmadienį trys. Langelio "B6" formulė [ =COUNTIF($A$5:B$5;"1") ]. Velkant jį eilute, formulės įsirašo pačios. 5-tą eilutę taip pat pildome vilkimo būdu, bet prieš tai langelyje "A5", įvetinant šventines iš "A19:A34", "dd" iš "G9", švenčių išvakarių (ne)trumpinta iš "P9", apjungiame į bendrą formulę [ =IF(AND(COUNTIF($A$19:$A$34;A$1);OFFSET($G9;0;WEEKDAY(A$1;2))<>"");"S";IF(AND(ISNUMBER(OFFSET($P9;0;WEEKDAY(A$1;2))));OFFSET($G9;0;WEEKDAY(A$1;2))-$P9;OFFSET($G9;0;WEEKDAY(A$1;2))))].Toliau pateikiu kitas atskirų langelių pradines formules, kuriomis vilkimo būdu paprastai ir greitai pildoma visa eilutė. Studijuokite:
- "B1" ir "B7" [ =+A1+1 ]. Eilutės horizontaliai pildomos velkant šiuos langelius;
- "B2" [ =IF(OR(F10=2;F10=3;F10=4);$AK$9;IF(AND(B$5="S");"S";"P")) ]. Taip pat velkama;
- "A7" [ =HLOOKUP(20;$B$6:$AX$7;2;FALSE) ]. Velkama žemyn ir keičiama stažo dienos - 20 į 20+3 t.y. už pirmus 10 metų, 24, 25 ir t.t;
- "F10" [ =((B$1-$O$13+1)-((ROUNDDOWN((B$1-$O$13-1)/6;0))*6)) ]. Žemyn redaguojama, dešinėn - ne;
- "A18" [ =TEXT($A$1;"yyyy") ];
- "A19" [ =$A$18&".01.01" ].
EXCEL COUNTIF(B1:D10;"??A1??????") IŠVYKIMŲ IŠ STOTIES SKAIČIAVIME
Nustatant stoties kategoriją arba statistikai, būtina suskaičiuoti, kiek per parą išvyksta iš stoties autobusų. Galima paimti skaičiavimo mašinėlę, rašiklį ir skaičiuoti. Kitose metodikose aiškinau, kad "tinginys" taip nedirba. O kaip tada? Skaičiuoklės excel paveikslėlyje (žr. žemiau darbo lapą) pačiame viršuje matote langelio "B14" turinį. Tekstas "06.28-J-1234567" šifruojama taip:
Balansavimą ir vidurkio išvedimą neaiškinu, nes čia elementaru ir paprasta.
Nustatant stoties kategoriją arba statistikai, būtina suskaičiuoti, kiek per parą išvyksta iš stoties autobusų. Galima paimti skaičiavimo mašinėlę, rašiklį ir skaičiuoti. Kitose metodikose aiškinau, kad "tinginys" taip nedirba. O kaip tada? Skaičiuoklės excel paveikslėlyje (žr. žemiau darbo lapą) pačiame viršuje matote langelio "B14" turinį. Tekstas "06.28-J-1234567" šifruojama taip:
- 06.28 val. Jurbarko AP autobusas iš Vilkaviškio AS išvyksta į Alytų;
- raidė [ J ] būtų Jurbarko kodas. Pasirenkame patys iš visos abėcėlės norimą, bet kad nesikartotų;
- 1234567 nustato važiavimo savaitėje dienas. Jeigu nevažiuoja, tada vietoj skaičiuko brūkšnelis.
- [ $B$14:$H$29 ] nurodo diapazoną, kur ieškos duomenų;
- klaustukai (6) t.y. tiek simbolių iš [ 06.28- ];
- raidė [ J- ] (su brūkšneliu), todėl "J" ir klaustukas;
- [ 1 ] skaičiuoja pirmadienį ir toliau 6 klaustukai. Tai kitos savaitės dienos.
Balansavimą ir vidurkio išvedimą neaiškinu, nes čia elementaru ir paprasta.
EXCEL IF SKAIČIŲ ŽODŽIAIS RAŠYBOJE (BE "MACROS")
Interneto tinklalapyje čia yra įdomi Excel skaičiuoklės programėlė naujoviškiems "xlsx" formato darbalapiams pildyti be programavimo modulio "Macros". Gali rašyti "eur" lietuviškai, bet be linksniavimo: "euras", "eurai", "eurų". Norint, kad pildytų literatūrine kalba, būtina langelyje "B2" įrašyti štai tokią formulę [ =IF(OR(C4=1);"eurų ";IF(OR(C3=1);"euras ";IF(OR(C3>=2);"eurai ";"eurų "))) ]. Dabar kitame langelyje "A11" esamą pakeisti redaguota: [ =CONCATENATE(E$9;F$9;E$8;F$8;E$7;E$6;F$6;E$5;F$5;E$4;E$3;B24;B2;A$4;" ";"ct") ].
EXCEL INDIRECT LIKUČIŲ PERKĖLIMUI IŠ BUVUSIO MĖNESIO
Sudarant excel skaičiuokles ir atlikus kopiją naujam mėnesiui tenka keisti formules dėl nuorodos į kopijuotą darbalapį. Kaip daro tinginys? O taip. Tačiau įvykdykim sąlygą, kad nebūtų jokių lapų pavadinimų "sausis", "vasaris" ir pan., o tiesiog 1, 2, 3 .... 12. Kodėl? Jeigu iš "vasaris" atminusuoti "1", ar gausime "sausis" - ne. O jeigu 2 - 1 = 1. Štai jums "sausis". Kaip rasti darbalapį, kuriame šiuo metu dirbame, formulė aprašoma šio tinklalapio spaustukas "Excel" straipsnyje. Belieka ją papildyti "-1", apjungti į "INDIRECT" su "&" ženklais ir parinkti langelį buvusiame mėnesyje. Bandom apibendrinti [ =A3-INDIRECT(RIGHT(CELL("filename";A1);LEN(CELL("filename";A1))-FIND("]";CELL("filename";A1)))-1&"!A3") ], kur "A3" šio mėnesio pvz. elektros skaitiklio rodmuo "IKI". Šią formulę įrašome į gretimą langelį pvz. "B3" ir jame gausime mėnesio elektros suvartojimą "kwh". Langelis "A1" gali būti įvairus. Užbaigus mėnesį ir iš jo kopijuojant kitą, formulė jau dirba savaime. Juk "-1" visada nukreips tik į buvusį. O kaip perkelti į būsimus metus. Kopijuojame 12 mėnesį (variantu "values", kad pasinaikintų formulės t.y. "į sandėlį") ir įkeliame į busimų metų naujai sukurtą tuščią darbalapį. Jį pervadiname "0".
EXCEL TEXT MĖNESIŲ ŽODŽIAIS ĮRAŠYMUI IŠ DARBALAPIO PAVADINIMO
Excel skaičiuoklėse, kur pirmas metinis (bendras) pvz. Įplaukos" ir kiti 12 mėnesinių darbalapių ir, kad nerašinėti mėnesį žodžiais (pamiršit), kada gaminsit kopijavimo metodu pvz. iš sausio vasarį ir t.t., galima darbą automatizuoti. Tarkim pirmame lape pavadinimu "Įplaukos" langelyje "B1" yra įrašas "2020 metų", kurį pakeisime tik prasidedant metams, o kiti 12 lapų mėnesiai pavadinti 1, 2, 3 ir t.t, kopijuojami vienas nuo kito tik pakeičiant skaičiuką. Įplaukos visuose mėnesiuose liks "Sausio". Štai tokia tinginio excel formulė iš darbalapio skaitmeninio pavadinimo gali tai konvertuoti į mėnesio žodinį pavadinimą [ ="( "&Įplaukos!$B$1&" "&TEXT(RIGHT(CELL("filename";I2);LEN(CELL("filename";I2))-FIND("]";CELL("filename";I2)))*28; "mmmm")&" )" ]. Įrašas būtų "UAB Šaraškino kontora ( 2020 metų liepa ) ĮPLAUKOS". Problema tik su lietuvių kalbos linksniais. Pvz. "liepos" neparašys, todėl būtina skliaustų gudrybė. Surašoma taip: UAB "Šaraškino kontora" (pirmame langelyje), antrame - ši formulė, o trečiame - ĮPLAUKOS.
Excel pritaikymo darbinėje veikloje autorius Algimantas Ankevičius, "Vilkaviškio autobusai", [email protected]
Interneto tinklalapyje čia yra įdomi Excel skaičiuoklės programėlė naujoviškiems "xlsx" formato darbalapiams pildyti be programavimo modulio "Macros". Gali rašyti "eur" lietuviškai, bet be linksniavimo: "euras", "eurai", "eurų". Norint, kad pildytų literatūrine kalba, būtina langelyje "B2" įrašyti štai tokią formulę [ =IF(OR(C4=1);"eurų ";IF(OR(C3=1);"euras ";IF(OR(C3>=2);"eurai ";"eurų "))) ]. Dabar kitame langelyje "A11" esamą pakeisti redaguota: [ =CONCATENATE(E$9;F$9;E$8;F$8;E$7;E$6;F$6;E$5;F$5;E$4;E$3;B24;B2;A$4;" ";"ct") ].
EXCEL INDIRECT LIKUČIŲ PERKĖLIMUI IŠ BUVUSIO MĖNESIO
Sudarant excel skaičiuokles ir atlikus kopiją naujam mėnesiui tenka keisti formules dėl nuorodos į kopijuotą darbalapį. Kaip daro tinginys? O taip. Tačiau įvykdykim sąlygą, kad nebūtų jokių lapų pavadinimų "sausis", "vasaris" ir pan., o tiesiog 1, 2, 3 .... 12. Kodėl? Jeigu iš "vasaris" atminusuoti "1", ar gausime "sausis" - ne. O jeigu 2 - 1 = 1. Štai jums "sausis". Kaip rasti darbalapį, kuriame šiuo metu dirbame, formulė aprašoma šio tinklalapio spaustukas "Excel" straipsnyje. Belieka ją papildyti "-1", apjungti į "INDIRECT" su "&" ženklais ir parinkti langelį buvusiame mėnesyje. Bandom apibendrinti [ =A3-INDIRECT(RIGHT(CELL("filename";A1);LEN(CELL("filename";A1))-FIND("]";CELL("filename";A1)))-1&"!A3") ], kur "A3" šio mėnesio pvz. elektros skaitiklio rodmuo "IKI". Šią formulę įrašome į gretimą langelį pvz. "B3" ir jame gausime mėnesio elektros suvartojimą "kwh". Langelis "A1" gali būti įvairus. Užbaigus mėnesį ir iš jo kopijuojant kitą, formulė jau dirba savaime. Juk "-1" visada nukreips tik į buvusį. O kaip perkelti į būsimus metus. Kopijuojame 12 mėnesį (variantu "values", kad pasinaikintų formulės t.y. "į sandėlį") ir įkeliame į busimų metų naujai sukurtą tuščią darbalapį. Jį pervadiname "0".
EXCEL TEXT MĖNESIŲ ŽODŽIAIS ĮRAŠYMUI IŠ DARBALAPIO PAVADINIMO
Excel skaičiuoklėse, kur pirmas metinis (bendras) pvz. Įplaukos" ir kiti 12 mėnesinių darbalapių ir, kad nerašinėti mėnesį žodžiais (pamiršit), kada gaminsit kopijavimo metodu pvz. iš sausio vasarį ir t.t., galima darbą automatizuoti. Tarkim pirmame lape pavadinimu "Įplaukos" langelyje "B1" yra įrašas "2020 metų", kurį pakeisime tik prasidedant metams, o kiti 12 lapų mėnesiai pavadinti 1, 2, 3 ir t.t, kopijuojami vienas nuo kito tik pakeičiant skaičiuką. Įplaukos visuose mėnesiuose liks "Sausio". Štai tokia tinginio excel formulė iš darbalapio skaitmeninio pavadinimo gali tai konvertuoti į mėnesio žodinį pavadinimą [ ="( "&Įplaukos!$B$1&" "&TEXT(RIGHT(CELL("filename";I2);LEN(CELL("filename";I2))-FIND("]";CELL("filename";I2)))*28; "mmmm")&" )" ]. Įrašas būtų "UAB Šaraškino kontora ( 2020 metų liepa ) ĮPLAUKOS". Problema tik su lietuvių kalbos linksniais. Pvz. "liepos" neparašys, todėl būtina skliaustų gudrybė. Surašoma taip: UAB "Šaraškino kontora" (pirmame langelyje), antrame - ši formulė, o trečiame - ĮPLAUKOS.
Excel pritaikymo darbinėje veikloje autorius Algimantas Ankevičius, "Vilkaviškio autobusai", [email protected]
